Būsiu nežvejojanti mažuma.
Na, kai maža buvau, tai su tėčiu žvejojau kažkiek (iki kokių 12 metų, bet tik kelis kartus į metus jis mus su sese paimdavo). Na, patikdavo, nes imdavo kai plaukdavome valtele po Kauno marias, tai dar ir pasimaudydavome, ir kriauklių parankiodavome.
Bet rimtai niekad nemėginau.