2) Eimantas.
3) 15m.
4) Kėdainiai
5) Kažkada senai ieškojau kažko atsisųsti ir pamačiau CBL žurnale nuorodą į http://www.computerbild.lt. Nusprendžiau užeiti, parsisiunčiau programėlių ir į forumą nukeliavau.
6) Charakteris: draugai sako, kad prikolnas, linksmas. O pats manau, kad esu pavydus šiek tiek. Muzika: seniau POP'sas patiko, dabar, kaip man suėjo daugiau metų, tai traukia klubinės(bet pačių klubų nekenčiu). Mėgstamiausias filmas: Daug tų filmų gerų, net nežinau .
Išvaizda: esu maždaug 184cm, sveriu 80kg, šviesių plaukų, mėlynų akių. Šiek tiek apie pėda. Batų dydis 47-48, bet mano pėda nėra išlinkusi, todėl tėvai mano pėdą vadiną kaip ir bezdžionės.
Hobiai: žūklė, plaukimas, fizika, IT technologijos.
Ką žadu veikti ateityje? Na manau kažką su kompiuteriais.
Taigi norėčiau tokį įsimintiną, linksmą vaikystėje įvykusi įvykį papasakoti.
Tagi pradedu. Visa tai įvyko maždaug prieš 10 metų. Tada man buvo penkeri metai, broliui- ketveri, draugui- kaip ir man.
Visi mes labai gerai suėjom, nors jeigu ir susipešdavom tai užkelių minučių vėl geriausi draugai. Buvom PADAUŽOS. Kieme net draugai pradėjo vadinti- "mafija"
Taigi prie veiksmo. Kaip gryžom iš vaikų darželio, susitarėm tryse pasivaikščioti po kiemus. Na vaikščiojom ilgai ir prie to pačio vaikų darželio pamatėm gražią "Lietuvos pašto", geltoną dėžutę. Na sustojom prie jos. Ir tas mano draugas mano broliukui pradėjo pasakoti kaip tą daikčiuką išlaužti, brolis ir paklausė. Žiūriu atsistojo, tik užsimojo su koja ir į dėžutės dugną "vanojo", dėžutė atsidarė, lobį susirinkom ir pradėjom bėgti, bet kažkokia moteris mus pamatė tai šaukė, kad iškvies policiją. Aišku išsigandom, bet nubėgom "grobio" žiūrėti. Gėrybėse, buvo vien tik laiškai- mamoms, broliams,seserims, seneliams. Nemokėjom dar nei skaityt, tad juos išmėtėm ir nuėjom į savo kiemą. Visi vyresni draugai, draugai jau žinojo, kas atsitiko. O tie draugai kaip sakant mūsų gąsdintojai buvo. Pripasakojo, kad geriau policijai prisipažintume, nes kitaip bus blogai ar dar kažkas panašaus. Nu ką, išsigandom labai . O tą dieną mūsų name įvyko apiplėšimas, tad policija buvo į kiemą atvažiavus. Mano brolis tik dar labiau išsigando ir nuėjo pas policininkus. Ir sako policinkam: atsiprašau labai, kad pašto dėžutę sulaužiau labai galiuosi, tikrai to nedarysiu daugiau Mentai tik žiūriu pradėjo kristi iš juoko nesuprasdami apie ką tas "mažius" kalba. Nu vienu žodžiu, pasakėlė baigta. Gal dar papasakosiu vieną: juokinga, bet liūdna Buvo tai, taip pat maždaug prieš dešimt metų. Turėjom daug gyvūnėlių- žiūrkėnų. Visi jie mirdavo, neišgyvenę nei 5 mėnesių. Tai badas, tai mėsos kotletai, iškritimas iš balkono. Taigi papasokosiu vieną mirties priežastį. Pradėsiu nuo to, kad buvau apžora(ir dabar toks) vos tik savo saldumynus suvalgydavau, tuoi pat brolio imdavau, dėl to būdavo daug muštynių. Taigi vieną sykį suvalgiau brolio sausainius. Jis pamatęs, kad nėra jų, tuoi pat pas mane atėjo aiškintis. Susipykom. Sakiau jam, kad nevalgiau tų sausainių ir t.t. Bet staiga jis atsidarė narvelį, pasiėmė žiūrkėną - Šaškę ir sako man: Staigiai sakai kur sausainiai arba žiūrkėnas mirs! Sakau: nežinau nu! Ir tada pamačiau kraupų vaizdą- leisgivį, priplotą žiūrkėną. Atsitokėjęs brolis suprato, ką padarė, pradėjo melstis garsiai: Maldauju dievuli, padaryk, kad jis atsikeltų ir daugiau sausainius atidavinėsiu Eimantui! Bet deja, jų dievas neišgirdo 
Žiūrkėnas žuvo. Po to laiko nusipirkom triušiuką, džiaugsmas mūsų buvo, aišku ir jam bado dienos buvo, bet mirė tik prieš metus. Istoriją pavadinau "Įkaitų drama".Taigi šitiek tų aprašymų ir pasakų
