Trumpai apie didžėjavimą...

User avatar
darkass
Posts: 226
Joined: Thu Jul 06, 2006 9:09 am
Location: Širvintos
Contact:

Trumpai apie didžėjavimą...

Postby darkass » Sun Jul 09, 2006 9:30 am

Kas yra DJ ir kas – ne?

Jei kur nors bent puse lūpų užsimenama apie muziką, DJ santrumpa neabejotinai nuskambės. Blogiausia, kai ji lipinama prie absoliučiai visų muzikinių dalykų. Tad kas yra DJ, ką jis daro ir ko ne? Ši sąvoka kilo iš angliškų žodžių „disc jockey“. O patį diskžokėją galima apibūdinti kaip žmogų, parenkantį ir auditorijai grojantį muzikinius įrašus. Neretai DJ painiojamas su šiuolaikinės muzikos kompozitoriumi. Tai nėra visiška tiesa – nors ir pasitaiko atvejų, kai diskžokėjai patys kuria muziką savo pasirodymams, tačiau pagrindinė jų veikla – groti jau sukurtus įrašus. Paprastai diskžokėjai skirstomi į dirbančius radijo stotyse, grojančius klubinę, hiphopo stiliaus muziką ir mobilius DJ, kurie groja įvairiuose vakarėliuose bei šventėse.

Ko reikia norint būti DJ?

Du grotuvai – plokštelių ar CD – tapo DJ simboliu. Abu paprastai jungiami prie garso pulto, kuriame dažniausiai įrengtas ekvalaizeris, krosfeideris, kartais stiprintuvas (žr. terminų žodynėlį). Brangiuose modeliuose pasitaiko ir semplerių, ritmo mašinų, tempo skaičiuotuvų. Aparatūra būtų nieko verta, jei neturėtume muzikinių įrašų. O svarbiausias dalykas – pažinti turimą muziką. Juk neįmanoma tarpusavyje derinti kūrinių nežinant, kaip jie skamba, koks jų tempas, tonacija, struktūra. Tad prieš didįjį savo debiutą būtinai išklausykite planuojamą groti muziką.

Trumpai apie didžėjavimą

Kiekvienas muzikos stilius dažnai reikalauja specifinių DJ įgūdžių. Hiphopo ar repo mėgėjai muzikos neįsivaizduoja be „skrečinimo“, radijas – be „nukirtimų“, kai iš vienos dainos į kitą pereinama iškart. Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie vadinamąjį „beatmix“. Tai stilius, kurį girdite šokių muziką grojančiuose klubuose. Čia iš vienos dainos į kitą pereinama visiškai suvienodinus jų ritmą, tad atrodo, jog kelias valandas girdite vieną pastovaus tempo kūrinį. Kūrinių tempą nusako BPM (beats per minute) - tai angliška santrumpa, reiškianti dūžius per minutę. Jei turite metronomą, tikriausiai supratote, apie ką kalbame. O jei neaišku – pabandykime išsiaiškinti. Laikrodžio sekundinė rodyklė juda 60 BPM tempu. 120 bus dvigubai greitesnis už sekundę (du dūžiai per sekundę). Tokiu tempu dažnai žygiuoja maršų paradai. Šokti patogiausia, jei tempas siekia 125–140 BPM.

Kaip derinti tempą? Tai vienas iš techniškai kebliausių „beatmix“ darbų. Prieš pradėdami pirmiausia susipažinkime su dar vienu DJ naudojamu objektu – žymomis. Ši funkcija labiausiai išplėtota DJ naudojamuose CD grotuvuose, o plokštelių savininkai tai turi atlikti rankomis ir priklijuotais popieriaus lapukais. Žymomis pasižymime dainos vietą, nuo kurios prasideda pats “veiksmas“. Paprastai dainos turi įžangas (“intro”), kurios nebereikalingos grojant vientisą kūrinį – „setą“. Žymos dažniausiai kuriamos pirmajame takto dūžyje, kitaip galite sugadinti dainos struktūrą. Visi DJ grotuvai, o ypač programiniai, šią funkciją turi, o kartais atmintyje leidžiama kurti ir išsaugoti ne vieną žymą.

Antras svarbus dalykas – dainų struktūra. Kada pereiti iš vienos dainos į kitą? Juk jei po vienos dainos priedainio iš karto pereitume prie kito, matyt, liktume nesuprasti. Dažniausiai šokių muzikos kūriniai turi tokią struktūrą:

“Intro” > Tema > | Nusiraminimas (transas) > Aktyvėjimas > Kulminacija | Pabaiga

| “Intro” | Body | Break : Build up : Climax | Exit |

“Intro” – tai dainos pradžia. Ji gali prasidėti iš karto ritmu arba įvadinėmis melodijomis. Tema – tiesiog pagrindinė kūrinio tema. Didelė dalis klubinės muzikos turi vadinamąjį „break“ – nusiraminimą (transą), kai nustoja groti būgnai ir dažniausiai lieka ilgos, besitęsiančios natos, kartais grojama kokia nors melodija. Iš šio transo ima budinti aktyvėjimas (build up), kai po truputį įsijungia vis daugiau instrumentinių partijų, mušamieji. Ši dalis baigiasi kulminacija – garsiausia ir aktyviausia kūrinio dalimi, po kurios pradedama groti pabaigos melodijas.

Paprastai grojant „setą“, vienos dainos pabaigoje po truputį pereinama prie kitos dainos temos, o šiai baigiantis – dar prie kitos, kol baigiasi jūsų programa. Nerekomenduojama daryti perėjimų aktyvėjimo metu. Taip pat negalima pamiršti ir takto dalių dermės. 4/4 metro (ritminė struktūra, viename takte – keturios ketvirtinės) kūriniuose pirmasis abiejų dainų takto dūžis turi sutapti su kitos dainos pirmuoju. Negalima pamiršti ir dainos tonacijos, nes pereinant iš vienos tonacijos dainų į kitokią, išgirsite gana nemalonų disonansą.

Kaip dvi dainas priversti groti sinchroniškai? Jei dainos – idealaus tempo, tada tik užtenka kūrinį paleisti tinkamu metu ir ritmai bus sinchroniški. Tačiau jei dainų tempai skiriasi, teks juos keisti. Čia susidursime dar su keletu terminų – tai greitis, tempas ir tonacija. Kuo skiriasi tempas nuo greičio? Kalbant apie muziką, šie žodžiai neretai vartojami kaip sinonimai, tačiau didžėjavimo srityje tai nėra vienas ir tas pats. Tikriausiai visi žinote, kaip skambėtų daina, jei plokštelę suktume greičiau nei reikia. Kūrinys ne tik taptų greitesnis, bet ir pasikeistų jo tonacija, t. y. ji paaukštėtų ir, pavyzdžiui, vyras pradėtų dainuoti peliuko Mikio balsu. Taigi sukant plokštelę greičiau ar lėčiau, keičiasi grojimo greitis. Vien tempą keisti kiek sudėtingiau. Kūrinys turi skambėti greičiau, tačiau tonacija – išlikti nepakitusi. Tam naudojami specialūs algoritmai. Didinant tempą, praleidžiamos milisekundinės dainos dalys, o mažinant ta pati vieta nuskaitoma keletą kartų, tad atsiranda savotiškas aidas. Kai kurios programos turi tik tonacijos keitimo įrankį – jis ją gali paaukštinti ar pažeminti nepakeisdamas tempo. Čia daina suskaldoma į mažyčius gabalėlius, kurie keliant tonaciją nuskaitomi greičiau, o žeminant – lėčiau.Ypač stipriai naudojantis šiuo įrankiu išryškėja trūkčiojimai. Taigi skirtingų tempų dainas deriname keisdami jų greitį arba tempą, priklausomai, kokias galimybes turi grotuvas. Derinti dviejų dainų ritmus padeda ir laikini „stabdžiai“ (bend), kuriais laikinai sulėtinę tempą, galite pasivyti kitos dainos ritmą.

Dar verta pakalbėti apie dviejų skirtingų tempų susikirtimą tam tikrais laiko momentais. Du skirtingu dažniu pypsintys signalai kas tam tikrą laiko tarpą pyptelės kartu, po to išsiskirs, bet po kurio laiko vėl pyptels kartu. Tai galima išreikšti sinusine funkcija.

Ir tai yra gana neblogas reiškinys, kuriuo kartais galite pasinaudoti, jei dainos tempai – skirtingi. Kai kurios programos turi net ritmo seklius, kurie rodo, kiek dar liko iki sutapimo ir kuri daina vėluoja, o kuri skuba kitos atžvilgiu. Ritmo seklys – tai nuolat judantis stulpelis: kai jis pasiekia centrą, abiejų dainų dūžiai sutampa.

Perėjimai tarp dainų gali būti įvairūs. Galima lėtai slinkti iš vienos dainos į kitą saugantis tempo desinchronizacijos, kirsti staigiai perstumiant krosfeiderį arba kurį laiką leisti dvi dainas iš karto... Pasikliaukite savo fantazija. Pasinaudoję ekvalaizeriu galite palikti vienos dainos viduriniuosius dažnius, o kitos – žemuosius ir aukštuosius ir t. t. Metas griebti jautį už ragų ir šią trumpą teorijos pamokėlę pritaikyti praktikoje.

Terminų žodynėlis

Beatmix – DJ grojimo stilius, kai vienos dainos pabaigoje ir kitos pradžioje abiejų ritmai idealiai sutampa. Tokiu būdu ilgai galima išlaikyti vienodą tempą.
BPM – santrumpa, kilusi iš angliškų žodžių „beat per minute“. Tai kūrinio tempas. Kiek ritmo dūžių nuskambės per minutę, toks ir bus kūrinio BPM. Laikrodžio sekundžių rodyklė juda 60 BPM tempu. 120 BPM vidutiniškai atitinka mūsų žingsniavimą, tad dauguma maršų grojama būtent šiuo tempu. Šokių muzikos tempas svyruoja tarp 125 ir 135 BPM.
Braižymas, „skrečinimas“ (scratching) – laisvai sukinėjant plokštelę pirmyn bei atgal išgaunamas garsas. Ypač dažnai naudojamas repo ir hiphopo muzikoje. Yra net „turntabalism“ atšaka, kurioje grojama „skrečinant“.
Kilpa, ciklas (loop) – nuolat kartojamas garso fragmentas. Tai gali būti būgnų ar kito instrumento partijos taktas, kuris visą laiką ritmingai kartojamas.
Krosfeideris (crossfader) – horizontalus slankiklis garso pulte, kuriuo galima tolygiai pereiti nuo vieno grotuvo grojamos muzikos prie kito.
MIDI – „Musical Instrument Digital Interface“ santrumpa. Tai skaitmeninių muzikos instrumentų ir muzikinės įrangos jungimo tarpusavyje standartas. Naudojant MIDI galima ne tik sujungti keletą sintezatorių, bet ir valdyti apšvietimo sistemas, net ir kitokią įrangą. Prie kompiuterio prijungę MIDI valdiklį, galite valdyti daugumą čia aprašytų DJ programų.
Perklausa (monitoring) – grojant vieną kūrinį, tenka ruošti kitą. Tačiau visus paruošiamuosius grojimus ir ritmo derinimą turi girdėti tik didžėjas. Jei patalpa labai didelė, tam naudojamos ausinės arba monitorinės kolonėlės.
Ritmo mašina (drum machine) – įrenginys, kurį galima užprogramuoti groti įvairius ritmus.
Sempleris (sampler) – DJ technikoje – papildomas mažas grotuvas, galintis įrašyti ir atkurti garsą (kartais net ciklu).
Setas (set) – tai, ką groja diskžokėjas. Tai vienas ilgas muzikos kūrinys, sulipintas iš kelių įrašų. Kartais dar vadinamas ilgagroju.
Sintezatorius (synthesizer) – elektroninis klavišinis muzikos instrumentas.
Vinilas (vynil) – medžiaga, iš kurios daromos plokštelės. Šiuo atveju vinilas reiškia pačią plokštelę. Kartais plokštelės asocijuojasi su senais nebenaudotinais daiktais, tad sunku patikėti, jog DJ naudojamose plokštelėse įrašyta tokia pati muzika, kurios mes klausome CD grotuvais. Kodėl iki šiol dar naudojamos plokštelės, kai sukurta net DJ skirti CD grotuvai? Atsakymų labai daug. Pagrindiniai – plokšteles lengviau valdyti, nes jas galima liesti fiziškai, ant plokštelių paviršiaus matoma dainos struktūra, netgi ritmas.
Žyma (cue) – tai tarsi speciali pauzė DJ grotuvuose. Pavyzdžiui, dažnai grojimo viduryje dainų pradžios nebereikalingos, tad naudodami žymas galime pasižymėti momentą, kada baigiasi “intro” ir prasideda daina.

Nemokamos programos

“Winamp”
http://www.winamp.com

Jau minėjome, kad diskžokėjui reikalingi du grotuvai ir jų garsumo reguliatorius. O kodėl gi nepasinaudojus dviem „Winamp“ grotuvais? Tiesa, pagal nutylėjimą programoje įjungta apsauga, iš karto leidžianti dirbti tik su vienu „Winamp“. Ją išjungsite pasirinkę Options > Preferences ir General Preferences skyriuje pažymėję „Allow multiple instances“ punktą. Dabar galite paleisti tiek grotuvo variantų, kiek tik pageidaujate. Antras dalykas – vieną „Winamp“ galite skirti perklausai ir jo grojamą muziką leisti per kitą garso plokštę. Tai padarysite apsilankę Options > Preferences „Output“ skyriuje ir du kartus spragtelėję „DirectSound Output“ įskiepį. „Device“ iškrentančiame sąraše pasirinkite norimą garso plokštę perklausai ir prie jos prijunkite ausines ar tam skirtas kolonėles. Įrangos konfigūravimas baigtas, tad ar ne metas ieškoti svečių vakarėliui? Kol kas neskubėkite. „Winamp“ nėra skirtas DJ darbams: pirmiausia, abu grotuvus viena pele valdyti gana keblu, be to, čia nerasite nei krosfeiderio, nei kūrinio tempo reguliatoriaus, būtino „beatmixams“. Šias galimybes suteikia specialus priedas – “DJ Helper”, kurį rasite adresu http://members.tripod.com/to_skripto/dj-helper/. Jį įdiegus kartu su programa pasirodys ir specialus pultas, kuriuo galėsite susikurti tris žymas, valdyti kūrinio tempą, greitį bei tonaciją. Čia rasite ir tempo skaičiuotuvą, garso normalizatorių, kuris stengsis suvienodinti visų kūrinių garsumą.

Taip pat dirbdami su dviem „Wimamp“ grotuvais galėsite suvienodinti jų abiejų grojamų kūrinių tempus. Jau metas vakarėliui? Dar ne. Jau turėjote pastebėti, jog bandant keisti kūrinio tempą ar greitį, grotuvas į tai reaguoja kiek pavėluotai. Taip nutinka dėl gana didelio garso „buferio“. Kad procesorius būtų apkraunamas kuo mažiau, MP3 ir kitų formatų muzika dekoduojama ir paruošiama mažais gabalėliais, kurie grojami tiksliai vienas po kito, tad girdite vientisą garsą. Visi garso pakeitimai, atliekami bet kokiu „Winamp“ priedu ar ekvalaizeriu, įsigalioja tik nuo kito garso gabalėlio (kol dabartinis grojamas, jokių pokyčių nebus). Norėdami iki minimumo sumažinti šį delsimą, turime mažinti „buferio“ apimtį – trumpinti vieno gabalėlio trukmę. Naujose „Winamp“ versijose atsirado pritildymo funkcija, kuri reikalauja papildomo „buferio“ dydžio, tad pirma reikia ją išjungti: Options > Preferences „Output“ skyriuje vėl pasirinkite „DirectSound Output“ ir „Fading“ kortelėje, „Default fade length“ parametro langelyje, įrašykite 0. Taip pat nuimkite žymą nuo „Don‘t abort fadeout when Winamp is shutting down“. Dabar „Buffering“ kortelėje „Buffer length“ slankiklį nutempkite kairėn. Paspaudę OK ir uždarę nustatymų langą, turėsite mažiausią įmanomą delsimą. Deja, dabar dirbant kompiuteriu ir esant didesnei procesoriaus apkrovai, „Winamp“ gali pradėti strigti. Šiaip ar taip „Winamp“ yra paprastas grotuvas, o ir su priedais dirbti nėra labai patogu, tad norint užsiimti rimtesne DJ veikla, teks paieškoti kažko kito.

“Mixxx”
http://mixxx.sourceforge.net

„Mixxx“ – viena iš paprastų ir puikių atvirojo kodo programų, imituojančių klasikinę diskžokėjo įrangą. Pagrindinės šios programos funkcijos – du grotuvai, jų garsumo valdymo sistema, žymos, kūrinio greičio reguliavimas, gana plačios perklausos galimybės ir, žinoma, grojaraščių sudarymas. Jokių šiuolaikinių išmonių, tokių kaip automatinis ritmo derinimas, čia nėra, tad jūsų rankose – tikras DJ darbas. Deja, nėra ir braižymo (scratch) galimybės. Jei turite erdvinio garso plokštę, jums nebereikės antros – naudodami „DirectSound“ garso išvestį programą galėsite suderinti taip, kad auditorijai skirta muzika skambėtų per priekinį erdvinės garso plokštės kanalą, o perklausai – per galinį. Programą galite valdyti kompiuterio klaviatūra arba prijungti MIDI sintezatorių bei jo klavišus naudoti kontrolei. Ekranėlyje taip pat matysite grojamos muzikos bangų formą, kūrinio tempą, tempo žymeklius, žymas. „Mixxx“ suderinama su „Prokyon3“ muzikos katalogavimo programa, kuria naudodamiesi galėsite greitai orientuotis turimoje muzikos kolekcijoje (http://prokyon3.sourceforge.net/).

“Tactile12000”
http://www.tactile12000.com

Matyt, keisčiausias ir įdomiausias egzempliorius iš aprašomų nemokamų programų. „Tactile12000“ – tikrai funkcionali programa. Be puikaus diskžokėjo aparatūros simuliavimo ir grafinės sąsajos, ji “apginkluota” ir „autoMix“ funkcija bei “skrečinimo” galimybe. Tik, deja, nėra ekvalaizerio bei tempo skaičiuotuvo. Programos valdymas klaviatūra – puikiai apgalvotas. Visas klavišų reikšmes sužinosite paspaudę „K“ mygtuką. Nustatymų nerasite daug, tačiau lyg ir nebėra ką nustatinėti – viskas ir taip aišku.

Grodami perklausai turėsite nurodyti antrą garso plokštę, o jei jos neturite – nenusiminkite: paspaudus ausinių mygtuką, auditorijai skirta muzika gros per kairįjį stereokanalą, o perklausos muzika – per dešinįjį.

Viena iš naudingiausių funkcijų tinginiams – jau minėta „autoMix“. Sudarius dainų grojaraštį ir paspaudus automatinio grojimo mygtuką, programa pati įkels ir atsitiktine tvarka pagros visas jame esančias dainas. Ir tai ji daro tikrai puikiai. Nors nėra jokio ritmo derinimo, perėjimus iš vienos dainos į kitą programa daro kiek anksčiau, nei daina baigiasi. Tai leidžia išvengti tylos pauzių tarp kūrinių, kaip tai nutinka kitose, kad ir komercinėse, programose.

“MixVibes Free 5”
http://www.mixvibes.com/english/product ... proeng.htm

„MixVibes Free“ – jau senokai pasirodžiusi mažoji komercinių „MixVibes“ programų sesutė. Ji neturi jokių ypatingų komercinių versijų funkcijų, o funkcionalumu tik truputį pranoksta „Mixxx“. Pirmiausia į akis krenta solidi grafinė sąsaja. Ant dviejų metalinių grotuvų rasite visus reikiamus valdymo elementus, be to, ekvalaizerį, krosfeiderį, tempo, greičio, tonacijos keitimo slankiklį. Programa gali nuskenuoti jūsų kietuosius diskus ir į kolekciją surinkti visus muzikinius failus. Taip pat yra ir patogi failų naršyklė. Kiek juokingai atrodo tempo skaičiuotuvas – jis neautomatinis, tad norint sužinoti kūrinio tempą, teks patiems jį matuoti pateiktu instrumentu.

Komercinės programos

“MixVibes 5 Pro”
http://www.mixvibes.com/english/product ... proeng.htm

Nemokamų programų sąrašą užbaigėme mažąja „MixVibes“ versija, tad komercinių rinkinuką pratęsime kur kas solidesnėmis „MixVibes“ sesutėmis. Nors jau išleista ir šeštoji versija, penktoji vis dar nenori pasitraukti į šalį, nes ji unikali. Atskirai to aptarinėti, matyt, neverta – nuotrauka kalba pati už save, be to, programa gali keisti „odą“ (skin). Ką manote apie šešiolika grotuvų, grojančių realiuoju laiku? „MixVibes 5 Pro“ tai sugeba. Tik ar sugebėsite suvaldyti tokią gausybę? Ir čia tik dalelė visų programos funkcijų. „MixVibes 5“ turi ypač gerai apgalvotą krosfeiderį, su kuriuo gana nesunkiai pavyks atlikti net perėjimą dažnių ruožu, kai daina į vieną kitą įsilieja tik aukštaisiais, vidutiniais, žemaisiais tonais ar jų deriniais. Dešimties juostų grafinis ekvalaizeris – tai, ko kartais taip reikia. Su integruotu sempleriu galėsite pagroti trumpus garso klipus. Žinoma, nepamirštas garso kompresorius, „limiteris“, normalizatorius, su kurių pagalba visos dainos skambės vienodu garsumu, be to, pasitelkę kompresorių skambesį galėsite padaryti karštą ir energingą. Su rezonansiniu filtru šiek tiek pakoreguosite skambesį arba atliksite „švilpiantį“ perėjimą. Jei turite „Winamp“, jo vizualizacijas galėsite naudoti ir su specialiu „MixVibes“ įrankiu.

Ant kiekvieno grotuvo yra daugiau negu užtektinai dainų valdymo įrankių. Be standartinių, rasite funkcionalų kilpų (loop) įrankį, kuriuo galėsite nustatyti dainos atkarpą, kuri bus cikliškai kartojama. „Beat Loop“ automatiškai pagauna ritmą ir gali „ciklinti“ kelis taktus ar takto dalį, nesirūpinant dėl ritmo išlaikymo. Žymų sistema taip pat be priekaištų – galite išsisaugoti šešias žymas. Tiksliai žymų paieškai labai praverčia sukamas ratukas, kurį pasitelkę norimu greičiu abiem kryptimis persuksite dainas. Grotuvas gali dirbti dviem režimais – paprastu skaitmeniniu ir vinilo (plokštelių). Dirbant pirmuoju ir sukant ratuką, truputį pasikeičia pasirinktas parametras (tempas, greitis, tonacija). Dirbant vinilo režimu, kaip ir sukinėjant plokštelę, keičiasi grojimo pozicija, tad galite „skrečinti“ į valias. Be to, „MixVibes 5“ gali imituoti tikros plokštelės traškėjimą, šnypštimą ir kitas vinilui būdingas savybes.

Dar viena unikali funkcija – scenarijai (scripts). Naudodami specialią programavimo kalbą, galite susikurti įvairius „skrečus“, perėjimus ir t. t. Scenarijų mygtukai – lengvai prieinami ant kiekvieno grotuvo. Derinti ritmą padės specialus monitorius, kuriame paryškintai matysite visų grojamų dainų bosinį būgną atitinkančių žemųjų dažnių „bangas“. Programa atpažįsta kūrinių tempą, todėl gali ir pati suvienodinti dviejų dainų tempus.

Nustatymuose rasite viską, ko reikia. „MixVibes 5“ palaiko net ASIO (Audio Stream Input Output, bendrovės “Steinberg” sukurtas skaitmeninio garso protokolas) garso tvarkykles. Grojamą muziką galėsite transliuoti per daugiakanalę garso plokštę ar net per kelias garso plokštes. Be to, skirtingus grotuvus priskirsite skirtingoms garso plokštėms. Taigi su tokia programėle pasirodę vakarėlyje tikrai neapsijuoksite. Beje, jei nenorite renginio metu visą laiką sėdėti prie kompiuterio, visus su programa atliekamus veiksmus galite įsirašyti namie.

“MixVibes 6”
http://www.mixvibes.com/english/producteng/mv6eng.htm


Kaip ir penktoji versija, ši taip pat gana įspūdinga. Programa, palaikanti kone visus garso formatus, siūlo tris grotuvus, keletą efektų, kompresorių, limiterį, normalizatorių. Viena iš pagrindinių naujovių – idealus „ciklinimas“.
Naujoji versija kur kas greičiau ir tiksliau atpažįsta kūrinio tempą ir, naudodama metro sekimo priemones, gali sukurti idealią, ritmingą kilpą. Naudojant standartinę „odą“, visą vietą užstoja plokštelių imitacijos, kurios atlieka tas pačias funkcijas, kaip ir ratukai prieš tai aprašytoje programoje. Aktyvavus kitą, atsiranda ir visas „Beat Loop“ mygtukų komplektas, ir aštuoni programuojami žymų mygtukai. Kaip ir senojoje versijoje, neužmirštas ASIO palaikymas, plačios garso išvedimo galimybės. Programą galima valdyti specialiais DJ skirtais išoriniais įrenginiais arba bet kokiu MIDI įrenginiu. Tačiau čia jau nebėra tos efektų ir funkcijų gausos, matytos penktojoje versijoje.

“MixSense”
http://www.mixsense.net

Dar viena stilingai atrodanti DJ programa. Kaip jau įprasta, visos šios programos turi bendrų dalykų. Ši taip pat ne išimtis. Kiek įdomiau atrodo tempo atpažinimo sistema: vizualiai rodomi abiejų dainų tempai. Grojamai muzikai galima pritaikyti keturis efektus: dešimties juostų bendrą ekvalaizerį, „fleindžą“ (flange), suteikiantį metalinį skambesį, aidą ir reverberaciją, perteikiančią patalpų akustikos įspūdį. Programa leidžia išsaugoti dešimt paprastų ir tiek pat „cue-out“ žymų. Tinkamai suderinta programa po kiekvieno „cue-out“ gali automatiškai pritylinti dainą. Taip pat valdymo pulte rasite ir rankinio tolydaus abiejų grotuvų tylinimo mygtukus. Programa neturi ritmo suvienodinimo galimybės, tačiau yra automatinis DJ, kai programa pati parenka ir groja kūrinius, kuriuos galite registruoti duomenų bazėje. Ekrane matysite muzikos „bangų“ atvaizdą, tačiau „skrečinti“ negalėsite.

“MobileDJ Pro”
http://www.mobiledjsoftware.com

Savarankiška ir gana savita programa, kuri muziką gali parinkti iš realiuoju laiku sudarinėjamo grojaraščio. Jums reikia tik nustatyti dainų pradžios bei pabaigos žymas, tempą ir jas dėti į grojaraštį. Programa pati atrinks ir pagros tinkamo tempo dainas. Grojaraštį galite sudarinėti ir realiuoju laiku – tam suteiktos visos galimybės. Kaip ir visos panašaus pobūdžio programos, „MobileDJ“ turi du grotuvus, tik vienas skirtas perklausai, o kitas – auditorijai. Iš dainų sąrašo kūriniai pirma patenka į perklausos grotuvą. Jei išgirdote tai, ko norėjote, dainą galite perkelti į grojaraštį. Beje, grojaraščiai čia du – vienas įprastas, o kitame registruojamos grotos dainos. Tai labai naudinga – jei turite internetinį radiją, retkarčiais galite pažiūrėti, kokios dainos ir kada buvo grotos. Išskirtinė savybė – vaizdo transliavimas. Jei turite du monitorius ar „TV-Out“ palaikančią vaizdo plokštę, per kitą ekraną auditorijai galėsite transliuoti pageidaujamus vaizdus arba pasinaudoti “MobileDJ” vizualizacijos efektais. Visi jūsų vaizdo ir garso failai gali būti registruojami duomenų bazėje. Čia patekusios dainos išanalizuojamos, nustatomi jų tempai, automatiškai sukuriamos žymos. Pasitelkę šią bazę taip pat galite atlikti žaibišką paiešką arba kūrinius surikiuoti norima tvarka. Kiekvienam kūriniui – tiek garso, tiek vaizdo – galite nustatyti „intro“ ir „outro“ žymas, kurias, grodama „miksą“, programa praleis, tokiu būdu išvengdama vangių kūrinio pradžių ir tylių pabaigų. Kad jūsų pasirodymas būtų efektingesnis, valdymo pulte esantiems 32 “semplų” mygtukams galite priskirti po garso efektą. Kartais, pavyzdžiui, pereinant iš vienos dainos į kitą ir siekiant užlopyti mažą tempo neatitikimą ar per greitai tylančią muziką, garsui pritaikomi efektai. “MobileDJ” turi aidą, “chorą”, “fleindžą”, reverberaciją ir elektrinės gitaros skambesį imituojantį „distortion“ efektą. Komplekte taip pat yra dešimties juostų ekvalaizeris.Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti ir į ypač stilingą „MobileDJ“ grafinę sąsają bei ergonomiką. Programoje įrengtas laikrodis bei laikmatis, skaičiuojantis, kiek laiko programa įjungta. Panorėję galėsite pakeisti ir „MobileDJ“ išvaizdą. Kadangi perėjimai daromi beveik automatiškai, galite pareguliuoti „krosfeido“ modelį – kaip viena daina pereina į kitą (tolygiai, su šuoliais ir pan.). Galite rinktis iš keleto gamyklinių variantų arba išsisaugoti savą.

“DSS DJ”
http://www.myxoft.com

Pagaliau atėjo metas susipažinti su vienu iš rimtesnių realiojo laiko grotuvų. “DSS DJ” – gana plačiai žinoma ir įvertinta programa. Ir ne veltui. Bent truputį su ja padirbėjus į akis krenta puikiai parengtas valdymas klaviatūra, kurį, žinoma, galite keisti pagal savo poreikius. Į programą įkeltus visus turimus įrašus galėsite žaibiškai surasti naudodami paiešką. Perklausai galite naudoti dvi garso plokštes, vieną daugiakanalę, o jei neturite nei vienos, nei kitos, – paskirstyti stereokanalus. Grojimo kontrolė mažai skiriasi nuo kitų programų, tačiau turi ir savitumų. Su “DSS DJ” galėsite itin tiksliai „ciklinti“ dainos fragmentą, nes naudojamas tempo skaičiuotuvas. Jei nenorite, kad kilpos pradžia ar pabaiga būtų tiksliai ant takto dūžio, ribas galite nustatyti rankiniu būdu. Kad būtų lengviau orientuotis kūrinyje, įmanoma susikurti aštuonias žymas. Pats grotuvas veikia plokštelės principu, tad dainą galite sučiupti už slenkančio “bangų” vaizdo ir sėkmingai „paskrečinti“. Taip pat verta pastebėti, jog greitai pastumiant ir paleidžiant „bangas“, dėl inercijos įrašas dar šiek tiek pasislenka į stumtąją pusę. Šioje programoje taip pat rasite ir kol kas dar nė vienoje nesutiktą „stabdžio“ mygtuką, kurį paspaudę dainą sustabdysite ne iš karto, o tolygiai, kaip grojant plokštelių grotuvu.

„DSS DJ“ turi tik klasikinį trijų juostų ekvalaizerį ir keletą gana naudingų efektų. Pirmiausia tai automatinis rezonansinis filtras, kuriuo galėsite atlikti gana gražiai skambančius „švilpiančius“ perėjimus. Prie kiekvieno grotuvo įrengti keturi efektų dėklai, taip pat galėsite įkelti DLL formato efektus. Bandomojoje versijoje rasite tris, dar keletą parsisiųsite iš gamintojo tinklapio.

Tempo atpažinimo sistema veikia taip pat kiek savitai – ji nemoka automatiškai apskaičiuoti lėtų tempų (mažesnių kaip 120). Tam skirtas specialus mygtukas, kurį būtina įjungti, jei grojate hiphopą ar lyriškas dainas. Kaip ir daugelis rimtesnių DJ programų, ši moka suvienodinti dviejų dainų ritmus ir net sutapatinti abiejų dainų ritmą vienu mygtuko paspaudimu. Be to, programoje išvysite ir dar vieną iki šiol nepaminėtą naujovę – ritmo seklį. Jis vizualiai rodo, kada dviejų dainų takto dalys grojamos vienu metų, t. y. abi groja sinchroniškai tuo pačiu tempu ir ritmu. Gaila, kad programa turi tik greičio keitimo įrankį (nėra vien tik tempo ar tonacijos keitimo įrankio).

Automatinis DJ čia taip pat neužmirštas ir įgyvendintas tikrai puikiai. Programa iš grojaraščio renka tinkamo tempo įrašus ir juos groja sinchronizuodama ritmą. Jei dėl tempo neatitikimo reikia keisti vienos ar kitos dainos tempą, pakeitimas yra laikinas – laikui bėgant sulėtinta ar pagreitinta daina po truputį atgauna savo originalų tempą. Yra du automatinio DJ variantai – kai programa pati renka ir groja visas dainas bei vienkartinis, suderinantis tempą ir padarantis perėjimą iš vienos dainos į kitą.

“DSS DJ” gali keisti „odą“. Ant valdymo skydo patogioje vietoje įrengtas laikrodis taip pat dažnai praverčia grojant vakarėlyje. Be to, įdiegta ir unikali apsaugos funkcija – programos užrakinimas. Jei būtumėte priversti kuriam laikui palikti programą, grojančią be priežiūros, įvedę slaptažodį galite apsaugoti ją nuo pašalinių bandymo ką nors padaryti.

“Mixman Studio Pro”
http://www.mixman.com

„Mixman Studio Pro“ – nors ir senas, bet dar gyvas projektas. Tai nėra tipinis muzikos grotuvas, o daugiau remiksų kūrimo įrankis. Programa susideda iš keturių modulių – „Remixing Studio“, „Recording Studio“, „FX Studio“ ir „Editing Studio“. Pagrindinis darbas vyksta „Remixing Studio“ modulyje, kur vaizduojamas tradicinis DJ plokštelių grotuvas, o į kiekvieną plokštelę galima įkelti aštuonias garso kilpas ar visus kūrinius, kurie bus grojami ciklu. Gaila, jog galima įkelti tik WAV arba specifinius programos TRK failus.

Tinkamos muzikos šiai programai galite įsigyti iš gamintojo. Taigi į kiekvieną plokštelę įkėlę po aštuonis kūrinukus, galite pradėti klijuoti naują muzikos kūrinį. Paspaudę pagrindinį „Play“ mygtuką, ant plokštelių įjunkite įkeltus klipus. Jie bus grojami ciklu. Išjungdami ir įjungdami vieną ar kitą kilpą, realiuoju laiku galite sukomponuoti naują remiksą. Funkciniams klavišams priskirsite ir klipukų derinius. Visam grojamam garsui galite pritaikyti vieną iš dvylikos efektų, kurie patogiai valdomi pele. Jei mėgstate kruopštumą, kūrinius paruoškite iš anksto – tam skirtas „Editing Mode“ modulis. Čia laiko juostoje galite nurodyti, kada ir kaip bus grojami plokštelėje esantys klipukai.

„FX Studio“ skirta apdoroti garso failus, pritaikant efektus. Programa siūlo dvidešimt efektų. Vienam garso failui iš karto galite pritaikyti net penkis. Apdorotą garsą nesunkiai įkelsite į kurią nors iš „Remixing Studio“ plokštelių. „Recording Studio“ skirta garsą įrašyti iš išorinių šaltinių. Tai gali būti jūsų balsas ar bet kuris kitas garso signalas. Įrašytą garsą galėsite truputį „apkarpyti“ ir įkelti į remiksų ar redagavimo studiją.

“VirtualDJ”
http://www.virtualdj.com


„VirtualDJ“ kilo iš plačiai žinomos „AtomixMP3“ programos. Iš savo pirmtakės „VirtualDJ“ paveldėjo daugybę funkcijų ir pasipildė keletu visiškai naujų. Tačiau apie viską – nuo pradžių. Programa labai automatizuota, tad ritmo derinimas bus įkandamas net ir naujokams. Tiesiog paleidžiate abu grotuvus, paspaudžiate „magiškąjį“ mygtuką ir programa automatiškai sinchronizuos abu kūrinius. Ritmo derinimą taip pat palengvina specialus ritmo vaizdavimo langas, kuriame vizualiai matysite kiekvienos dainos ritmą.
Galite nustatyti ir prievartinį derinimą – paspaudę „Beatmatch“ mygtuką prieš pradėdami groti dainą. Mygtukas bus visą laiką aktyvus, tad bet kada paleista daina visada ims groti pagal kito grotuvo dainos ritmą.

Programoje rasite ir vienuolika garso filtrų, kurie suteikia gyvumo. Gana įspūdingai atrodo įmontuotas sempleris. Garso efektus ar kilpas galėsite įkelti į dvylika dėklų, taip pat įrašysite grojamos muzikos atkarpas ir jas „ciklinsite“. Valdymo pulte rasite tik tempo keitimo įrankį. Taip pat čia išdėstyti ir „ciklinimo“ įrankiai. Programa kilpas daro atsižvelgdama į tempą, tad jos visada gros reikiamu tempu. Taip pat pasiekiama žymų biblioteka, į kurią galėsite sutalpinti po penkias žymas kiekvienam grotuvui. Programa turi gana įdomų įrankį – „EQ krosfeiderį“, kuriuo galėsite ne visiškai pereiti į kitą dainą, o tik „pasiimti“ vieną iš trijų dažnių ruožų, pavyzdžiui, naudoti vienos dainos bosą ir būgnus su kitos dainos aukštaisiais tonais.

Viena iš stipriausių „VirtualDJ“ savybių – automatinis grojimas ir garso įrangos nustatymai. Automatinis grojimas atliekamas ypač kokybiškai ir profesionaliai. Tiesa, tokią kokybę pasieksite dainoms sukūrę pradžios ir pabaigos žymas. Programa, pasiekusi vienos dainos pabaigos žymą, suvienodins tempus ir ims groti kitą dainą nuo jos pabaigos žymos kartu su besibaigiančia daina, kuriai pasibaigus naujosios tempas bus atkurtas, jei jį reikėjo keisti.

Programa žavi nustatymų įvairove: galite naudoti „odas“, nustatyti keletą garso plokščių ar vieną daugiakanalę, netgi valdyti programą per tinklą. Tai išties puikus pasirinkimas, jei norite tiesiog be vargo pradžiuginti kitus ir pasilinksminti patys.

“BMP-Studio”
http://www.bpmstudio.com

„BMP-Studio“ – viena iš žymiausių DJ programų. Tai labai funkcionalus ir puikiu valdymu pasižymintis produktas. „BMP-Studio“ galima valdyti su specialiu išoriniu įrenginiu. Ši programa – klasikinis DJ grotuvas. Valdymo pulte rasite viską, ko reikia tokio tipo programai. Darbą lengvina šešios programuojamos žymos, greičio, tempo bei tonacijos reguliatorius, tempo skaičiuotuvas. „Kilpos“ rašomos naujame mažame lange. Čia nerasite jokių supaprastinimų ar automatizavimų – tiesiog įrašote ir sustabdote. Tokiu būdu pagautą kilpą galite šiek tiek paredaguoti – nustatyti grojimo pradžios ir pabaigos laiką, greitį bei kryptį. Galima groti įprastai – pirmyn, atgal bei pirmyn ir atgal. Tarp grotuvų rasite devynių “semplų” mygtukus. Čia galite pagroti trumpus garso klipus. Be paprasto krosfeiderio, yra ir automatinis, kuris padarys vieną perėjimą, bei automatinis, kuris gros visas grojaraštyje esančias dainas. Beje, „BMP-Studio“ kiekvienas grotuvas turi atskirą grojaraštį – tai suteikia ypatingą kontrolę, nes patys galite spręsti, kokios dainos gros viename ar kitame grotuve. Automatinį krosfeiderį galima lanksčiai reguliuoti, panašiai kaip ir „Mobile DJ“. Nepamirštas ir garso vienodintuvas, kurį pasitelkus visi kūriniai skambės vienodu garsumu.

Programa turi plačias konfigūravimo galimybes. Kiekvienam grotuvui, perklausai ir net kilpų bei “semplų” grotuvams galite priskirti atskirą garso įrenginį ar kanalą erdvinio garso plokštėje. „BMP-Studio“ taip pat palaiko ASIO. Muzikinių CD kūrinių pavadinimus programa gali atsisiųsti iš “Freedb.org” duomenų bazės. Taip pat iš muzikinio CD muziką galima nukopijuoti į kietąjį diską, o savo sukurtus ir įrašytus miksus įrašysite į CD. Be to, programa turi vartotojų sistemą – galima kurti skirtingas teises turinčius vartotojus.

“Traktor DJ Studio 2”
http://www.nativeinstruments.com

Galingas kaip traktorius ir funkcionalus kaip kombainas. Ko gero, tai pati kokybiškiausia ir galingiausia DJ programa. Ne veltui ją sukūrė bendrovė „Native Instruments“ – viena iš lyderių, gaminančių programinius muzikos instrumentus ir efektus. „Traktor DJ Studio 2“ turi beveik viską, gal netgi daugiau nei reikia. Įdiegus programą reikės sukurti dainų kolekciją – tai gana lėtas procesas, tačiau programa išanalizuoja visų dainų tempus, garsumą, struktūrą ir tai grafiškai pateikia grotuvų ekrane. Verta pasižymėti svarbias dainų vietas, nes žymų skaičius neribojamas. O pačių žymų programoje yra net penkios rūšys: paprasta, ritmo, dainos įkėlimo į grotuvą, garsėjimo ir nutylinimo. Visos grafiškai atvaizduojamos grotuvo ekrane. Kaip ir dauguma šio lygio programų, „Traktor DJ Studio 2“ turi puikias „ciklinimo“ galimybes. Kilpos čia padaromos ypač tiksliai ir ritmingai, galite sukurti norimo ilgio arba tik vieno takto, takto dalies kilpas. Pateikiamos neblogos kilpų valdymo priemonės – paslinkimas, sutrumpinimas realiuoju laiku. Galite iš anksto nustatyti ciklo ribas – kai grojant dainą bus pasiekta ši vieta, grotuvas ims groti nustatytą kilpą. Nepamiršta ir „skrečinimo“ galimybė bei ritmo seklys.

Tempo atpažinimo ir ritmo sinchronizavimo funkcijos taip pat labai gerai išmano savo darbą. Programa tiksliai atpažįsta tempą, be to, tikslumą galima pagerinti sukuriant „Beat Marker“ žymas. Tempą galima nustatyti ir rankiniu būdu ritmingai spaudant klaviatūros klavišą. Dvi dainos automatiniu būdu sinchronizuojamos labai tiksliai, be to, galite naudoti prievartinį ilgo laiko sinchronizavimą tiesiog laikydami nuspaustą „Sync“ mygtuką.

Visus atliekamus veiksmus galite įrašyti į failą, tad atėjus į vakarėlį užtektų tik paleisti „traktorių“ ir įkelti įrašytą failą. Jei tingite, siūlomas ir automatinis grojimas. Programoje nėra nei semplerio, nei garso efektų – rasite tik garso filtrą, “limiterį”, padedantį nesuplėšyti kolonėlių, ir tradicinį trijų kanalų DJ ekvalaizerį. Ypatingo dėmesio taip pat sulaukia ir programos grafinė sąsaja. Galėsite susikurti ir išsaugoti norimą įrenginių rinkinį. Programa gali naudoti erdvinio garso plokštės kanalus perklausai bei grojimui auditorijai. Palaikomos ir ASIO tvarkyklės. Grodami renginyje galite aktyvuoti „Live“ režimą, kurio metu negalėsite netyčia išjungti programos. „Traktor DJ Studio 2“ įmanoma valdyti tiek pele, tiek klaviatūra, tiek bet kokiu MIDI prietaisu.

Ką rinktis?

Iš visų aprašytų programų geriausią įspūdį paliko „DSS DJ“, „MixVibes 5“, „VirtualDJ“ ir, žinoma, „Traktor DJ Studio“. „DSS DJ“ – nedidelė, patogiai valdoma ir plačias konfigūravimo galimybes turinti programa. „MixVibes 5“ rasite šešiolika grotuvų, efektų ir dar daug visko, ko negalima praleisti. „VirtualDJ“ bene labiausiai optimizuotas ritmams derinti ir iš visų programų išsiskiria geriausiu automatiniu grojimu. Na, o „Traktor DJ Studio“ – lyderis, kurį privalo išbandyti kiekvienas DJ darbu besidomintis vartotojas. Taip pat nepamirškite, jog grojate publikai, tad turite atsižvelgti į jos nuotaiką. Be to, diskžokėjui būtinas ir artistiškumas bei savitas stilius.
Nežinau, gal tiesiog linką reikėjo įdėti... ;)

Return to “Muzika, video, foto, kinas”

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 22 guests

cron