Kaip "užturbinti" procesorių (Atnaujinta 2006-04-23)

Viskas apie kompiuterių spartinimą, tiuningą, stilizavimą (modingą). Patarimai, įdomūs sprendimai ir t.t.
User avatar
Tautrimas
Rašytojas
Posts: 1727
Joined: Sat Jul 08, 2006 6:03 pm
Location: Kaunas

Kaip "užturbinti" procesorių (Atnaujinta 2006-04-23)

Postby Tautrimas » Sun Jul 22, 2007 10:12 am

Jei jau kopijuojate šį straipsnį, tai bent pridėkite autoriaus vardą šalia (Tautrimas). Vogti negražu.

Matau, kad vis daugiau naujų forumo dalyvių klausinėja labai panašių klausimų, į kuriuos galima atsakyti labai panašiai, todėl nusprendžiau parašyti nedidelį turbinimo vadovą. Visiem naujokam rekomenduočiau perskaityti jį ir tik po to uždavinėti klausimus, jei atsakymo čia nerasite. Pasistengsiu sudėti visą informaciją, kurią privalu žinoti kiekvienam, todėl visi žinosime ką darome ir kas gali nutikti, kai spartiname savo sistemą. Dėmesio: visą šią informaciją jūs naudojate savo nuožiūra ir mes nesam atsakingi už jokią žalą, kurią jūs galite sau padaryti.

CPU spartinimas.

Arba pagrindinio procesoriaus spartinimas. Tai dažniausiai turbinama sistemos dalis, todėl ją apžvelgsime pirmiausia.
Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti, yra formulė pagal kurią apskaičiuojamas procesoriaus visas taktinis dažnis.
[FSB] * [daugiklis] = [visas dažnis]
Taigi, jei mūsų procesorius yra AMD Athlon XP 2500+ 1826 MHz, o FSB yra 166 MHz:
166 * [daugiklis] = 1826
daugiklis lygus 11 (apsiskaičiuojame pagal formulę [visas dažnis] / [FSB]).

Kas tas FSB? Tai dydis, matuojamas megahercais (MHz). Jis nurodo, kokiu greičiu sistemos komponentai "bendrauja", arba dalinasi duomenimis tarpusavyje. Kuo daugiau MHz, tuo greičiau. Visa sistema negali dirbti, tarkim 1826MHz greičiu, todėl ir yra naudojamas daugiklis.

Kaip sužinoti FSB? Šį rodiklį gali parodyti daugelis programų. CPUZ tam puikiausiai tinka. Everest Home Edition tai gali taip pat, bet jis suteikia daug daugiau papildomų duomenų apie likusias sistemos dalis, nors CPUZ pateiks daugiau duomenų apie patį procesorių ir RAM atmintinę. Rekomenduočiau turėti abi programas.
FSB dar gali būti vadinama External frequency ir kitais pavadinimais, bet šitie populiariausi.

Pats procesorius yra spartinamas paprastai. Tereikia žinoti keletą paprastų dalykų.
Kai nusiperkame kompiuterį/procesorių, jis veikia nominaliais taktiniais dažniais, t.y. tokiais, kokiais įrenginys ir turėtų dirbti, bet dažniausiai, jie gali veikti ir greičiau. Kiek greičiau? Tuoj viską išsiaiškinsime.
Pavyzdžiu imsime mano procesorių. Taigi, jei norime, kad jis veiktų greičiau, tarkime ne 1826 MHz, o 2000MHz tada mums reikės didinti arba FSB, arba daugiklį arba abu kartu (juk logiška, ar ne?). Šį kartą aš didinsiu tik FSB. Jei norime 2000MHz, tada FSB turi būti (2000 / 11 = ~182) 182. Jei aš pakeisčiau parametrus taip kaip apskaičiavome, procesorius priverstinai turėtų dirbti apytiksliai 2000MHz greičiu.
Prisiminkite: ne visi procesoriai leidžia didinti daugiklį. Jis kartais būna užblokuotas, vadinasi vienintelis kelias spartinti, yra FSB kėlimas.

Kaip pakeisti parametrus (FSB, Daugiklį)? Tai galime padaryti dviem būdais: su specialiomis programomis, arba BIOS'e. Į Biosą patenkama spaudinėjant delete mygtuką, dar prieš tai, kol pradeda krautis mūsų Operacinė Sistema (OS, pvz Linux, Windows ir t.t.). Aš renkuosi visada antrąjį variantą, dėl patogumo ir daugelio kitų veiksnių, kurių čia neminėsiu dėl vietos stokos. Patekus, kur mes ir norime, turėtume matyti mėlyną (dažniausiai) foną, ir kelis meniu punktus. Naujokam visada yra sunkiausia surasti tą vietą, kur yra didinamas taktinis dažnis. Tiesiog ieškokite tokių žodžių: FSB, External frequency, multiplyer, clock rate ar pan. Ten turėtų būti pasirinkimas didinti FSB ar multiplier (daugiklį). Prieš tai suskaičiavę kiek ir ką mes didinsime, pasirenkame norimus parametrus ir spaudžiame F10 (dažniausiai po to reikia spustelti Y. Tai reiškia patvirtinimą).
Jei sistema neužsikrauna (persistengėme, ir per daug uždidinome daugiklį ar FSB), tuomet turime viską išjungti, atidaryti dėžę ir surasti motininėje plokštėje CMOS reset jumper. Tai yra tokie trys kontaktai atsišovę į viršų ir ant dviejų iš jų uždėtas jumperis, toks špikis. Nuėmę jumperį ir sujungę kitus du iš trijų kontaktų palaukiame 3 sekundes ir uždedame jumperį atgal į pradinę padėtį. Įjungiame kompą, ir einame į BIOS'ą. Pasirenkame Load optimized defaults ir perstatome parametrus, kokių mum reikia. Jei turbiname pirmą kartą, ir nesigaudom tame biose, tada daugiau nieko ten nenustatinėkite. Tiesiog turbinimo skiltyje pasirinkite ne tokias dideles FSB ar daugiklio reikšmes. Kartais, neužsikrovus kompiuteriui, sistema pati grąžina visas reikšmes atgal ir į dėžę lysti nebereikia. Tai priklauso nuo motininės plokštės, bet tai neatleidžia nuo pareigos padaryti Load optimized defaults.

Kas tas nestabilumas?
Kai procesorius dirba nominaliu taktiniu dažniu, jis visuomet yra stabilus, t.y. funkcionuoja be klaidų. Nestabilumas atsiranda tuomet, kai procesorius yra turbinamas (didinamas dažnis). Jei užturbinsime nedaug (5%), cpu išliks stabilus. Bet einant toliau nei 20%, dažniausiai stabilumas prapuola.

Kuo pasireiškia nestabilumas?
1. Sistema iš viso atsisako užsikrauti (jau aptarėme variantą, ką šiuo atveju reikia daryti).
2. Pradedame gauti keistus pranešimus apie klaidas, "mėlynus ekranus", prasideda užstrigimai.
3. Kartais nestabilumas būna nepastebimas normaliu darbo režimu, bet jį galima aptikti su spec. programomis. Viena iš jų būtų Prime95. Ji leidžia kompiuterio testą bei tikrina procesoriaus darbą ir praneša, jei atranda klaidą. Esant nestabiliam procesoriui, klaida grąžinama pe pirmąsias 5 minutes, nors kai kurie turbintojai leidžia programą per naktį, kad įsitikinti tikru stabilumu. Rekomenduoju visada stabilumą patikrinti su šia programa. (Paleidus programą, pasirenkame meniu punktą Options>Torture test... ir ok)

Ką daryti, kad kompiuteris vėl taptų stabilus?
Paprasta: arba sumažinti taktinį dažnį, arba padidinti elektros srovės įtampą, tekančią į procesorių. Tokia įtampa vadinama VCore ir matuojama Voltais (V). Dėmesio: įtampos kėlimas gali nepataisomai sugadinti įrenginį. Daugelis sako, kad saugu yra didinti VCore iki 10% nuo pradinės reikšmės. Taigi, jei CPU pasidarė nestabilus, o dažnio mes norime maksimalaus, tada didiname įtampą. Didiname po labai mažai, per patį mažiausią žingsnį, kokį tik galima. Nepamirškite apskaičiuoti, kiek yra saugu kelti įtampą.
VCore parametrą galite rasti tame pačiame BIOS'e. Ieškokite VCore reikšmės.

sutrumpinimui, procedūra tokia: didiname dažnį, tikriname ar stabilu, jei taip, tada didiname toliau, jei ne, didiname VCore.

Dabar teks susipažinti su dar vienu turbinimo priešu: temperatūra. Ją gali patikrinti Everest programa ties sensors skiltimi. Mums reikalinga CPU temp. Ji niekada ir jokiais atvejais neturi viršyti 60 laipsnių. Kai tikriname ar procesorius stabilus (su Prime95), visada tikriname ir maximalią temperatūrą. Po 10 minučių Prime95 veikimo, mes matysime beveik didžiausią procesoriaus temp ties tuo taktiniu dažniu ir VCore įtampa. Atminkite:
1. Jei didėja taktinis dažnis, vadinasi didėja ir temp.
2. Jei didėja Vcore, vadinasi didėja ir temp.
Taigi. Vos tik padidinate ką nors, visada patikrinkite maksimalią sukuriamą procesoriaus temperatūrą (turi būti ne daugiau 60). Jei viršija leistiną ribą, tada turėsite mažinti taktinį dažnį. Čia ir yra mūsų spartinimo riba. Temperatūrą gali sumažinti tik šaltesnis oras arba geresnė aušinimo sistema. Ir dar: kuo šaltesnė temp, tuo stabilesnis CPU. T.y. prie tų pačių parametrų, procesorius šaldomas 0C oru bus stabilesnis nei 20C oru.

Taigi, tai dar ne viskas. Kai keliame FSB, taip pat didėja ir RAM dažnis. Taigi, prieš turbinimą, reikėtų padidinti FSB/RAM daliklį (Jei FSB yra 200, o RAMai veikia ant 100, tada 200/100=2, daliklis yra 2/1), tam, kad ramai veiktų lėčiau ir mes galėtume laisvai turbinti procesorių iki jo ribos, nes ramų ribos yra daug žemesnės nei procesorių. Kai pasiekiame maksimalią CPU ribą, mažiname RAM daliklį, kol ramai taip pat pasiekia maksimalią ribą (dažniausiai pradinę, nes jie mažai tesiturbina). Daliklis randamas taip pat BIOS'e, dažniausiai šalia FSB. Jis žymimas %, pvz 100% 120% 83%, arba trupmena: 5/6 4/3 ir t.t. Į ramų temperatūrą kreipti dėmesio nereikia, nes jų net aušinti nereikia. Tik nepamirškite: bendra sistema veiks greičiau, kai ramai veiks fsb greičiu, t.y. kai daliklis lygus 1. Jei jūsų FSB yra 166MHz, geriau ramų nespartinkime. Nekelkime jų iki 200MHz. Tai tik pablogins bendrą greitį. Daliklį naudokite tik tada, kai FSB yra didesnis už ramų palaikomą greitį. Pvz: jei FSB yra 250. Tada reikėtų daliklio 5/4, kad ramai veiktų 200MHz greičiu, nes 250MHz paprastai atminčiai yra per daug ir sistema taps nestabili (dažniausiai išvis atsisakys užsikrauti).

Asmeniškai, buvau išspaudęs nuo 1,82 GHz iki 2,4 GHz. Tai yra apie 30%. Bet tuomet temperatūros buvo tokios aukštos, kad aš turėjau visą kompą nešti į lauką prie +2 laipsnių. Normaliom sąlygom aš laikau 2,2 GHz su padidintu VCore nuo 1,65 V iki 1,7 V. Maksimali temperatūra yra 54 laipsniai. Visa tai sakau tik dėl to, kad jūs gaudytumėtės, kokios yra turbinimo ribos, nors pačios ribos yra paprasčiausia loterija ir vienas užturbina daugiau, kitas mažiau. Sėkmės jum turbinant! Ir nepamirškite vieno dalyko: geriau neturbintas kompas, negu turbintas ir nestabilus.

Dėmesio visiem forumo dalyviam: jei turite bent žiupsnelį informacijos, kurią reikėtų čia įrašyti, būtinai tai pasakykite man į PM. Ačiū.


Last bumped by Tautrimas on Sun Jul 22, 2007 10:12 am.

Return to “Kompiuterių spartinimas ir stilizavimas”

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 13 guests

cron